Kraunasi...

Balti dantys po ortodontinio gydymo

Balti dantys po ortodontinio gydymo

Kiekvienas žmogus yra individualybė. Ne visų žmonių dantys yra vienodai balti. Dažniausiai tai priklauso nuo genetinių veiksnių. Emalis turi apie 98 proc. mineralinių medžiagų. Jaunų žmonių dantys atrodo baltesni ir blizgesni, nes juos dengia storesnis emalio sluoksnis. Metams bėgant, emalis nusitrina, apsinuogina dentinas, kuris turi daugiau organinių medžiagų yra matinis, gelsvas. Žmonės turi skirtingą emalio sluoksnį, todėl skiriasi ir jų dantų spalva. Tačiau dantų spalva priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių, kurie turi įtakos dantų spalvai.

Išoriniai veiksniai, kurie turi įtakos dantų spalvai, yra:

prasta burnos higiena,

maistas, gėrimai, tabakas ar kai kurie skalavimo skysčiai.

Prasta burnos higiena

Nevalant dantų pasta ir tarpdančių siūlu, susidaro mikrobinės dantų apnašos. Jose kaupiasi bakterijos, kurios minta cukrumi, gaunamu su maistu. Maistas yra skaidomas, ir iš jo bakterijos sintezuoja atsargines maisto medžiagas ir organines rūgštis, kurios tirpdo danties emalį. Tose vietose, kur apnašos gerai neišvalomos, ilgainiui atsiranda ėduonies dėmės. Dėmės gali būti rusvos, rudos, baltos ar matinės spalvos (tai atsiranda dėl demineralizacijos proceso). Be to, prie apnašų labiau tvirtinasi dažomosios medžagos, kurios lengviau gali įsiskverbti į danties dentino kanalėlius, kai emalis lėtai tirpdomas organinių rūgščių.

Spalvai įtakos turi ir pačios bakterijos. Chromogeninių bakterijų dažniausiai randama ant dantenų krašto, kur jos sukelia danties krašto spalvos pokyčius. Actinomyces gentis yra juodų dėmių „kaltininkės“. Danties paviršiaus spalva kinta dėl geležies sulfido, kuris susidaro vykstant reakcijai tarp vandenilio sulfido (bakterijų metabolizmo produktas) ir geležies, kuri patenka iš seilių ir dantenų eksudato. Žalių dėmių „kaltė“ priskiriama fluorescentinėms bakterijoms, Penicillium ir Aspergillus grybeliams. Šios bakterijos geriausiai dauginasi šviesioje terpėje, tad jų dažniausiai pažeidžiami priekiniai viršutiniai dantys, nes kalbant, juokiantis ar valgant visada atsiveria viršutiniai kandžiai. Oranžinės dėmės ant dantų gali atsirasti dėl bakterijų Serratia marcescens ir Flavobacterium lutescens poveikio.

Vidiniai veiksniai, pvz., susilpnėjusi ar sutrikusi seilių sekrecija taip pat turi įtakos bakterijų dauginimuisi. Sergant seilių liaukų ligomis ar Sjogreno sindromu, vėžiu ar chemoterapijos metu sumažėja seilių, mažėja burnos pH, o dėl palankios terpės padidėja bakterijų populiacija, dantys tampa lengviau pažeidžiami.

Pacientai, nešiojantys breketus, nepakankamai gerai pašalinę apnašas sunkiai pasiekiamose vietose, nusiėmę breketus, gali tikėtis nemalonių staigmenų – ėduonies žymių ar demineralizacijos baltų linijų.

Tabakas


Rūkantys žmonės dažnai nesuvokia, koks tai žalingas įprotis visam organizmui, tačiau tabako žalos neigiami reiškiniai yra vizualiai pastebimi: pageltę dantys. Cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, kramtomasis tabakas keičia dantų spalvą, jie gali pagelsti, įgauti oranžinį ar rudą atspalvį. Tamsios rudos dėmės turi savo pavadinimą – nikotino dėmės. Dažniausiai jos dengia kaklelio sritį ir gali tęstis iki danties vainiko vidurio. Spalvos pokyčių atsiranda dėl tabake esančių dervų oksidacijos, taip pat tabako sulčių ir pigmento prasiskverbimo į danties audinius. Karšti dūmai yra žalingi ne tik burnos gleivinei, karštis atveria ir dentino kanalėlius, todėl pigmentas lengvai patenka į juos, ypač tose vietose, kur yra emalio įtrūkimų ar nusidėvėjimas.

Maistas, gėrimai

Spalvoti gazuoti gėrimai, raudonas vynas, kava, juodoji arbata, juodųjų vynuogių, spanguolių sultys, vaisiai (obuoliai, citrinos), uogos (mėlynės, spanguolės), kai kurios daržovės (saldžiosios bulvės, pomidorai), garstyčios, sojos, pomidorų padažai, šokoladas ir maisto produktai su dirbtiniais dažikliais ypač neigiamai veikia dantų spalvą. Didžiausią įtaką turi tamsūs rūgštūs produktai. Nesaikingai vartojant šiuos produktus, ilgainiui dantys netenka blizgesio. Visas dantų paviršius pagelsta, gali būti rusvas, rudas, papilkėjęs. Taninai (organiniai aromatiniai polifenoliniai junginiai, susiję su augalų pigmentacija), cheminiai dažai nusėda ant dantų paviršių ir rūkant, valgant karštą ar šaltą maistą, atsiveria dentino kanalėliai, į kuriuos patenka dažomosios medžiagos.

Skalavimo skysčiai

Chlorheksidinas yra svarbus dantų higienos priemonių komponentas, nes pasižymi antibakterinėmis savybėmis, bakteriocidiškai veikdamas S.mutans. Tačiau skalaujant burną chlorheksidino tirpalu (0,12 proc.) po kelių savaičių gali atsirasti rusvos dėmės ne tik ant dantų, porcelianinių ar akrilinių protezų, bet ir gleivinėje, ant liežuvio. Panašų poveikį turi ir cetilpiridino chloridas. Todėl skysčius patariama vartoti ne ilgiau kaip savaitę.

Pacientai, sergantys geležies stygiaus anemija ir vartojantys burnos skysčius su mikroelementu geležimi, gali skųstis juodomis dėmėmis burnoje. Antibakterinis kalio permanganatas nebevartojamas, nes dantis dažo violetine juoda spalva, nors pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Skysčiai, kurių sudėtyje yra sidabro nitrato ar alavo fluorido, atitinkamai veikia danties paviršių – gali atsirasti juodos ir rudos dėmės. Kai kurie medikamentai, pvz., minociklinas, doksiciklinas, taip pat gali lemti išorinį danties paviršiaus spalvos pokytį.

Norint išsaugoti baltus ir spindinčius dantis, svarbiausia sąlyga – gera burnos higiena, nerūkymas, saikingas minėtų maisto produktų vartojimas ar net atsisakymas. 

.